dūmtraukis


dūmtraukis
dū́mtraukis sm. (1) 1. 567, Btg, Dov kaminas: Dūmtraukis išvestas tik viršum lubų . Dū́mtraukė[je] meisa džiaunama Skd. Iškrėsk dū́mtraukį Brt. Kelis kartus apie dūmtraukį apėjęs BsV329. 2. dūmtakis: Krosnies dūmtraukius užneša suodžiais .

Dictionary of the Lithuanian Language.

Look at other dictionaries:

  • dūmtraukis — dkt. Gulsti̇̀nis, plieni̇̀nis, plỹtinis dūmtraukis …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • dūmalakas — dūmalãkas sm. (2) 1. Š kaminas, dūmtraukis: Ar tas dūmalakas sugedo, ar ko, kad nebetrauka Plt. 2. dūmai, dūmų ėjimas: Pasdarykim didelį dūmalãką ir varykim gyvulius pažiūrėt, ar eis, ar ne per dūmus Mrs. Nujoję naktigonėn, padarysim dūmalãką… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • dūmatraukis — sm. (1) žr. dūmtraukis 1: Dūmatraukių mokestis LL62 …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • dūmlaidis — (neol.) sm. (1) rš žr. dūmtraukis 1 …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • dūmleidis — (neol.) sm. (1) kaminas, dūmtraukis: Matyti visokie šventyklų bei pilių bokštai ir fabrikų kaminai (dūmleidžiai) Vd …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • dūmskylė — sf. dūmtraukis: Dūmskylę per anksti uždaręs, anglių garais nutroško LC1885,8. Pelenai lyg dūmai pro kokią dūmskylę išdulkėjo BsV150 …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • dūmtraukė — sf. (1) žr. dūmtraukis 1: Krosnį sukrovė iš stiprių akmenų ir apdengė gaubtūru su dūmtrauke Vaižg …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • kaminas — 1 kãminas (l. komin, vok. Kamin) sm. (3b) K, Vv, Mlt, Šn; SD100, R, M, M.Valanč, Žem 1. dūmtraukis: Dūmai eina glėbiais iš kãmino J. Tu gimtojo kamino dūmus užuodi S.Nėr. Pilki kaimai tarp sodų kaminais baltuoja K.Kors. Kãminas nugriuvo Pn.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • kulnas — 1 kul̃nas sm. (4) DŽ, NdŽ 1. kojos pėdos užpakalinė dalis: Par kul̃ną eina pūliai ligoniui J. Klumpė labai pritrynė kulną, tai ant galų pirštų turėjau vaikščioti Krok. Ant kul̃no man votis pradėjo augti Lp. Kulno kaulas, arba kulnikaulis rš. Ot… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • kurtinys — 2 kurtinỹs sm. (3b) 1. kurtumas, apkurtimas: Kai trenkė, kone kur̃tinį gavau į ausis Skr. ^ Jis apsileido kur̃tiniu (apsimetė negirdįs) ir nuėjo savo keliais Sr. Kas gi man buvo ausis užvertęs viečnu kurtiniu, kada tokių nepabūgau perkūnijų? P.… …   Dictionary of the Lithuanian Language